Na snekant apie vilku isdaigas.teko man savo gargamel-na cia jos nauja pravarde is mano puses-nezinau kodel eme ir prilipo, palikti pas savo mama visai savitei, o paciai vaziuoti i Vilniu i tarnybiniu sunu varzybas kaip teisejai.
Na kiekviena dienele skambinau ir teiravausi kaip mano mazoji gyvena, o gyveno ji gerai-ryte pavedziota, paserta ant sofutes visa diena pragulineja-vakare mama su ja pasivaiksto, pazaidzia-ir kas keisciausia-labai pavyzdinga ji buvo iki tol, kol neatejo ketvirtadienis.
Ji kaip tikras gaujos narys turbut pajuto, kad globeja-t.y. as buvau nuo jos tik 10 km.negalejau jos pasiimti nes mus veze tarnybine masina ir teko mergytei dar viena naktele miegoti vienai.
Tada ir prasidejo:mano mama miegojo tik 3 valandas-nes:ji pradejo verkti, kad nera zmogaus salia-mama neistverusi isileido ja i savo kambari-deja to neuzteko-mergyte pradejo verztis i lauka-mama atsikele ir ja isleido su tokia pikta mintimi-eik tu pa...dla, kur noti tik duok man ramybe (na cia toks poelgis man patiko ypac kai ji pries mano isvykima persoko 1,50 cm. Tvora ir prismauge kazkoki suneka. Bet mergaite pabuvusi lauke pargrizo namo. Mama nesuprato-suo lygtais vaiskto salia jos miegamajame, bet jos cia nera-pasirodo, ji apieskojo visas imanomas pasislepti patalpas ir uzsikore staciais ir slidziais laiptais i antra auksta. Teko mamai ja nuboginti atgal. Na po to jau ir prasvito tad mamai nebeliko neiko geresnio kaip tik keltis ir eiti i darba.
Na cia as nepasakosiu kad ji sugebejo prisegta grandine persokti per medziu sakas, per sodo tvora ir na dar daug ka.
Tad tokie tie vilkai yra.
__________________
|